Pastaruoju metu skiriama daug dėmesio jaunų žmonių įtraukčiai į darbo rinką, palankesnių sąlygų jauniems asmenims įsitvirtinti ir išlikti darbo rinkoje, tačiau kita ne mažiau svarbi pažeidžiama grupė mūsų visuomenėje yra vyresnio amžiaus darbingi asmenys, kurių įtraukčiai pastaruoju metu skiriama nepakankamai dėmesio.
Baltijos labadaros fondo ilgalaikio darbo su kaimo bendruomenėmis metu atskleista aktuali problema - tai aukštas nedarbo lygis kaimo vietovėse. Lietuvoje socialinės atskirties problema, ypač kaimiškuose regionuose, kasmet tampa vis aktualesnė. Įsitraukimą į darbo rinką apsunkina įvairios socialinės, psichologinės, ekonominės priežastys. Iš darbo rinkos sistemos iškritusiam ar bandančiam joje išlikti vyresnio amžiaus asmeniui savanoriška veikla gali būti paskata ir vienintelė galimybė įgyti reikiamus įgūdžius - išbandyti skirtingų specialybių darbus, praktiškai pabūti darbo vietoje, užmegzti draugiškus santykius su bendradarbiais ir gauti socialinį palaikymą. Savanoriškai veiklai galima priskirti daug privalumų, keli iš jų - tai yra pats savanoriškumas, lankstumas, galimybės dalyvauti. Savanoriška veikla yra specifiška tuo, jog tai neformalus, pagarba paremtas bendravimas, nebijojimas laisvai reikšti savo nuomonės, bendradarbiavimo principu grįsta veikla. „Savanorystė suteikia neoficialaus ir neformalaus mokymosi galimybes, o gyvenant Europos Sąjungoje - tai yra svarbus instrumentas mokymosi visą gyvenimą strategijoje" (Savanorystės Europoje deklaracija, 2005). Savanoriškos veiklos metu vyksta neformalus ir savaiminis savanorio mokymosi procesas, per santykius tarp organizacijos narių ir savanorio, savanorio ir kliento, savanorio su kitais savanoriais (socialinis), per asmeninį savęs pažinimą (asmeninis) ir naujų profesinių žinių įgijimą (profesinis). Siekiant vyresnio amžiaus asmenims sudaryti mokymosi ir mokymosi sąlygas, būtina nustatyti, kokios informacijos ir gebėjimų reikia sėkmingai atlikti darbą. Be to, svarbu išsiaiškinti savanorio motyvaciją. Tinkamai suorganizuotos aplinkos sąlygos, santykiai, mokymosi galimybės gali ugdyti ir plėsti naujus gebėjimus. Savanoriška veikla yra vienas iš būdų padėti vyresnio amžiaus žmonėms atgauti pasitikėjimą savo jėgomis, pasijausti reikalingiems, nedirbantiems - sustiprinti savo gebėjimus ir suteikti sau viltį grįžti į darbo rinką, o dirbantiems dar labiau tapti motyvuotais ir atsakingais už save ir supančią aplinką. Savanorystės mastai tiek Lietuvoje, tiek ir kitose ES šalyse nėra dideli, numanoma, todėl, kad gyventojų suvokimo lygis apie savanorystę yra nepakankamai išplėtotas. Dažnai savanoriška veikla laikoma tuščiu laiko švaistymu, tačiau savanoriška veikla svarbi įvairiais aspektais - vienas jų tai socialinė įtrauktis, leidžianti kiekvienam asmeniui būti socialinės aplinkos pokyčių kūrėjais, taip pat savanoriška veikla tiesiogiai susijusi su pilietiškumo skatinimu ir aktyviu dalyvavimu visuomeniniame gyvenime įskaitant ir dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose. Projekto metu didžiausias dėmesys bus skiriamas vietinei savanorystei – kai savanoriai savo gyvenamojoje vietoje, artimoje ir savanoriui svarbioje aplinkoje, galės atlikti savanorišką veiklą. Vietinės savanorystės privalumas yra tas, jog ji vyksta nereikalaujant daug resursų ar didelių investicijų į savanoriškos veiklos sklaidą. Ji įgyvendinama ir plėtojama pačių žmonių iniciatyva. Žmonės sužino apie tokią galimybę vieni iš kitų, nes nedidelėse vietovėse dažnai gyventojai vieni su kitais yra tampriai susiję. Vis dėlto, vietinės savanorystės būdu galima išspręsti daugybę klausimų jau vien dėl to, kad patys savanoriai juos spręsti yra suinteresuoti labiau, nei samdomas ekspertas iš šalies. Savanoriai taip pat dažnai yra tie, kurie gerai pažįsta situaciją ir gali į ją adekvačiai reaguoti. Savanorių veikimo būdai yra jautrūs ir atsakingi sprendžiamų problemų atžvilgiu, nes jie su jomis gyvena jau ne vieną dieną ir yra linkę spręsti iš esmės, o ne epizodiškai ar tik norėdami parodyti gerus rezultatus. Be to, jei tai socialinė pagalba, dažnai savanoriams yra žinomas kur kas platesnis problematikos kontekstas, nei asmeniui iš šalies. Bendruomenės nariai savanorišku darbu gali po truputį keisti ir aplinkos nuomonę, o ne tik reaguoti į problemos sprendimą. Baltijos labdaros fondas įgyvendindamas projektą „Sukurk save iš naujo“, penkiose projekte dalyvaujančiose savivaldybėse į savanorišką veiklą įsitraukė 40 asmenų iš skirtingų savivaldybių bendruomenių išsidėsčiusių Utenos apskrityje. Buvo parengta atskira, individuali Savanoriškos veiklos programa visam projekto laikotarpiui. Programa numato savanoriškas veiklas, jų pobūdį, įgyvendinimo grafiką ir kitas detales. Taigi kiekvienoje iš savivaldybių vyko savanoriški darbai pagal aptartą kuratoriaus, lyderių bei pačių savanorių numatytą programą viso projekto laikotarpiu. Vietinės savanorystės privalumas yra tas, jog ji vyksta nereikalaujant daug resursų ar didelių investicijų į savanoriškos veiklos sklaidą. Ji įgyvendinama ir plėtojama pačių žmonių iniciatyva. Žmonės sužino apie tokią galimybę vieni iš kitų, nes nedidelėse vietovėse dažnai gyventojai vieni su kitais yra tampriai susiję. Vis dėlto, vietinės savanorystės būdu galima išspręsti daugybę klausimų jau vien dėl to, kad patys savanoriai juos spręsti yra suinteresuoti labiau, nei samdomas ekspertas iš šalies. Savanoriai taip pat dažnai yra tie, kurie gerai pažįsta situaciją ir gali į ją adekvačiai reaguoti. Savanorių veikimo būdai yra jautrūs ir atsakingi sprendžiamų problemų atžvilgiu, nes jie su jomis gyvena jau ne vieną dieną ir yra linkę spręsti iš esmės, o ne epizodiškai ar tik norėdami parodyti gerus rezultatus. Be to, jei tai socialinė pagalba, dažnai savanoriams yra žinomas kur kas platesnis problematikos kontekstas, nei asmeniui iš šalies.
Šiuo metu projekte "Sukurk save iš naujo" jau dalyvauja 107 dalyviai penkiose grupėse ir turime 40 savanorių, kurie savanoriauja savo bendruomenėje po 40 valandų. 105 projekto dalyviai už išklausytus bendrųjų gebėjimų mokymus gavo pažymėjimus.
Daugiau apie projektą: Projekto „Sukurk save iš naujo“ įgyvendinimas (blf.lt)